Ūminis periodontitas

Rekomenduojama terminą “ankstyvasis periodontitas” pakeisti, kadangi jis pernelyg apribojantis. Buvo pastebėta, kad šio periodontito požymiai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, ir liga nebūtinai apsiriboja individais iki pasirinktinai sutarto 35m. amžiaus. Buvo parinktas terminas “agresyvusis periodontitas”, kadangi jis mažiau apriboja ir priklauso nuo amžiaus nei “ankstyvasis periodontitas”. Nutarta, kad periodontitų klasifikacijos sistema turėtų remtis ne pacientų amžiumi ar pasireiškimo laiku, bet pagrįsta klinikiniais, radiologiniais, laboratoriniais ir ligos istorijos duomenimis.

Priimta paprasta šios periodontito formos klasifikacija:

III.Agresyvusis periodontitas:

A.                vietinis

B.                 generalizuotas.

Naujas terminas “lokalizuotas agresyvusis periodontitas” keičia senąjį “lokalizuotą juvenilinį periodontitą”. Lygiai taip pat “generalizuotas agresyvusis periodontitas” keičia ”generalizuotą juvenilinį periodontitą”. Nutarta, kad agresyvusis periodontitas yra specifinė periodontito rūšis su aiškiai identifikuojamais klinikiniais ir laboratoriniais duomenimis, kurie pakankamai skiriasi nuo lėtinio periodontito, kad būtų galima jį atskirai klasifikuoti. Dažniausi lokalizuoto ir generalizuoto agresyvaus periodontito požymiai:

·         išskyrus periodonto buvimą pacientas yra visiškai sveikas;

·         greitas jungties netekimas ir kaulo destrukcija;

·         šeimyninis polinkis į ligą.

Antriniai požymiai yra bendri, bet ne universalūs:

·         mikrobinių depozitų kiekis neatitinka periodonto audinių destrukcijos sunkumą;

·         didesni kiekiai Actinobacillus actinomycetemcomitans, kai kuriose populiacijose gali būti daugiau Porphyromonas gingivalis;

·         fagocitų sutrikimai;

·         padidėjęs makrofagų fenotipo jautrumas, didesnis kiekis PGE₂ ir IL-1β;

·         jungties ir kaulo netekimo progresavimas gali būti ribotas.

Gali būti ne visi požymiai, siekiant nustatyta diagnozė ar klasifikuota liga. Diagnozė gali būti pagrįsta klinikiniais, radiologiniais ir ligos istorijos duomenimis. Laboratorinis tyrimas diagnozės nustatymui nors ir naudingas, bet nebūtinas.

Nutarta, kad pakanka specifinių požymių, kad būtų galima atskirti agresyvaus periodontito lokalizuotą ir generalizuotą formas. Šalia bendrų visoms agresyvaus periodontito formoms bruožų, jie turi ir specifinius:

Vietinis ūminis periodontitas

·         prasideda  apie pubertetiniu periodu;

·         išreikštas serumo antikūnų atsakas į infekcinį agentą;

·         pasireiškia lokaliai pirmų krūminių ir kandžių srityje interproksimalinės jungties netekimu mažiausiai dviejuose nuolatiniuose dantyse, iš kurių vienas pirmas krūminis, ir įtraukia ne daugiau nei du kitus dantis, kurie yra ne pirmi krūminiai ar kandžiai.

Visuotinis ūminis periodontitas

·         dažniausiai serga žmonės iki 30 metų, bet gali sirgti ir vyresni;

·         silpnai išreikštas serumo antikūnų atsakas į infekcinį agentą;

·         išreikštas jungties ir kaulo netekimo epizodiškumas;

·         generalizuotas interproksimalinės jungties netekimas, pažeidžiantis mažiausiai tris nuolatinius dantis, kitus nei pirmi krūminiai ir kandžiai.

Pastabos:

Prie šių pirminių klasifikacijų galima pridėti antrinius apibūdinimus. Faktoriai, kurie keičia visų periodontito rūšių eigą (rūkymas, emocinis stresas, vaistai, lytiniai hormonai ir t.t.), gali būti panaudoti tolesniam ligos tyrimui ar apibūdinimui. Atsitiktinis jungties netekimas yra epidemiologinis apibrėžimas, naudojamas situacijose, kuriose klinikinis jungties netekimas negali būti priskirtas tokioms periodontologinėms ligoms kaip lėtinis ar agresyvusis periodontitas.